Литва в Петербурге

 
 

Рождественское поздравление капеллана

Kalėdinis kapeliono sveikinimas


Brangūs, mieli tautiečiai,

 

Kūčių vakarą, kai akimis danguje ieškosite užtekančios Vakarės žvaigždės, per amžius skelbusios atėjusią Šventą naktį, įsiklausykime, ką kalba mūsų širdys, nes tai – ta vieta, kurioje gimsta Kūdikis.

Turiu, kaip kunigas, Dievo dovaną – lankyti žmonių namus. Besisvečiuodamas daugelio Jūsų akyse regėjau Adventą: ilgesį, ilgėjimąsi, troškimą Dievo šviesos, norą Jį pažinti, prie jo glaustis. Ir ta prasme Adventas niekad nesibaigs, nes Viešpaties mums šioje žemėje visada teks ieškoti ir laukti, nes mes neturime kitokių galių kaip auginti savo tikėjimą. Mes visi kartojam Marijos kelią pas Elžbietą: įveikiame kalnus, slėnius, kad išmoktume atleisti, apkabinti, paguosti, padėti. Ar ne Šventosios Dvasios meldžiame, kad ji mus apglėbtų, sustiprintų, išgydytų, kad Meilė mumyse apsigyventų?

Koks Jūsų kiekvieno, brangūs žmonės, buvo Adventas, nežinau. Ar pavyko nors trumpam visa širdimi pajusti tą galingą Dievo dovaną: į mūsų – niekieno kito – rankas atiduodamas Dievo Sūnus?!

Mačiau, kaip Jūs ieškote dovanų: ilgai apžiūrinėjate, galvojate, kilnojate, derinate. Kodėl taip darote? Kad akimirkai stabteltų iš nuostabos Gavėjo širdis: „Negi tai padarei dėl manęs?“. Apėmė ir mane nuostaba. Dangiškasis tėvas lygiai tą patį daro su mumis. Jis atsiunčia mums, žemės žmonėms, savo Sūnų, kad stabteltų kiekvieno mūsų širdis – „Nejaugi tai dėl manęs?“

O toliau tekalba Jums Šventasis Tėvas Benediktas XVI.

„[...] taip, amžinai besitęsianti Dievo šiandiena nusileido į prabėgančią pasaulio šiandieną... Dievas yra toks didis, kad gali tapti mažas. Dievas yra toks galingas, kad gali pasidaryti pažeidžiamas ir Kūdikiu ateiti pas mus. Dievas yra toks geras, kad atsisakė savo dieviškojo spindesio ir nužengė į tvartą, kad kiekvienas galėtume jį rasti, pasilenkti, pakelti prie savo širdies. Tai yra Kalėdos:

„Tu esi man Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau.“

Žmonės, visus Jus atiduodu Jėzaus Kristaus Malonei ir sakau, Su Šventom Kalėdom!

O pabaigai – apie tą stebuklingą Vakarę Kūčių nakties žvaigždę:

 

Iš lėto prasiveria skliautų vartai –

Išeina Motina su vaikeliu [...]

O Jis, nuskynęs kuo skaisčiausią žvaigždę,

Palaimos šypsniu žemei dovanoja.

Ir vėl užsiveria padangių vartai,

O žemėj žvaigždė iš dangaus liepsnoja.

 

                            V.Mykolaitis-Putinas

  
Kapelionas kun. Rimantas Gudelis