Литва в Петербурге

 
 

Sankt Peterburgo lietuvis bendruomenes vadovas: Rusijoje daug kas keiciasi

 

Rusijos valdžia šalyje gyvenantiems lietuviams kartais rodo daugiau dėmesio ir supratimo nei jų kolegos iš Lietuvos, tvirtina Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės vadovas, profesorius Gintautas Želvys. Tačiau jis pastebi, kad šiais metais lietuvių problemos užsienyje ima darytis aktualesnės ir gimtinėje.

Rugpjūčio 10-12 dienomis Vilniuje vyko pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų bei Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos suvažiavimas, kur buvo aptarti emigrantams ypač aktualūs klausimai. Pasaulio lietuviai įsitikinę, jog apie jų veiklą ir pasiekimus Lietuvoje per mažai informacijos.

Jie kelia teigiamo emigranto įvaizdžio formavimo klausimą, dvigubos pilietybės ir nepakankamo finansavimo problemas. Emigrantai taip pat apgailestauja, jog 2009 metais buvo panaikintas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas – jo funkcijos perėmė Lietuvos Užsienio Reikalų ir Kultūros ministerijos.

Kaip per interviu DELFI sakė Lietuvos bendruomenės Sankt Peterburge vadovas, profesorius G. Želvys, didžiausia Sankt Peterburge gyvenančių lietuvių problema – finansavimas: nėra pinigų padengti pastato, kuriuo naudojasi lietuvių bendruomenė, išlaikymo išlaidoms. Kaip teigia profesorius, prie Užsienio Reikalų ministerijos veikiantis departamentas, atsakingas už darbą su užsienyje gyvenančiais piliečiais, neturi pakankamai lėšų dirbti su visais į užsienį išvykusiais lietuviais, tačiau G. Želvys pripažįsta, kad nepaisant visko, teigiami pokyčiai vyksta.

Pone Gintautai, kiekvienais metais pasaulio lietuviai renkasi Vilniuje ir bando supažindinti valdžią su savo problemomis. Kasmet Jūs kalbate apie būtinybę didinti finansavimą, formuoti teigiamą emigranto įvaizdį, Pilietybės įstatymą. Kas pasikeitė šiais metais? Jus išgirdo?

Taip, jūs žinote, galiausiai pokyčiai prasidėjo – užsimezgė normalus dialogas. Ir Lietuvoje pradeda suprasti, kad emigrantų problemų neturėtų būti, juk mes visi esame lietuviai, net jeigu vieni gyvena čia, o kiti – kitose šalyse. Pirmą kartą išgirdau teisingą intonaciją, kuri pakeitė ankstesnę griežtą reakciją į mūsų keliamas problemas.

Svarbu suvokti, kad trečioji emigracijos banga, kuri šiuo metu nuklojo Lietuvą, vilnija ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl politinių priežasčių. Žmonėms trūksta reikiamo dėmesio ir rūpesčio, todėl reikia ieškoti būdų, kai šias problemas spręsti. Yra du dalykai, į ką Lietuvoje reikia atkreipti dėmesį – tai patys emigrantai bei Pasaulio lietuvių bendruomenės pastato išlaikymas. Juk ši organizacija jau įrodė savo gyvybingumą, nepaisant krizės ir kitų aplinkybių.

Taip pat iškėlėme kadaise egzistavusio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento panaikinimo klausimą. Galiausiai pradedama suvokti, kad buvo padaryta strateginė klaida. Juk akivaizdu, kad emigrantų problemų sprendimas – tai nėra klausimas, kurį turėtų spręsti Užsienio Reikalų Ministerija. Užsienio reikalų ministerija – institucija, kur sprendimai laisvai nepriimami. O mums labai sudėtinga, nes ten niekas nepriiminėja sprendimų, kai tuo tarpu visais lietuviais, kurie šiuo metu yra užsienyje, rūpintis būtina.

Departamento panaikinimu nepatenkinti ir tautinių mažumų atstovai, kurių problemas dabar sprendžia Kultūros ministerija, kuriai tokios funkcijos taip pat naujos...

Būtent! Ankstesnį departamentą galbūt ir reikėjo reformuoti, tačiau reikia pripažinti, kad jis su mumis dirbo. Išmoks šį darbą dirbti ir Užsienio Reikalų Ministerija, tačiau tam prireiks laiko – manau, 5-10 metų. Ten dirba geri žmonės, bet jie priimti sprendimų negali.
Egzistuoja tokia problema. Sankt Peterburge turime pastatą, kurio išlaikymą visada finansuodavo Lietuva. Tačiau šiais metais mes už jį nesumokėjome nė vienos kapeikos. Per aštuonis mėnesius Sankt Peterburgo valdžia apie tai nieko nekalbėjo, tačiau vieną dieną mus iškvies į teismą, ir tada jau už viską teks atsakyti. Tačiau visi mūsų kreipimaisi Lietuvoje liko be atsako.

Tačiau kažkas, aišku, keičiasi... Keičiasi ir dėl dvigubos pilietybės klausimo. Šia tema su dabartiniu Seimu jau prasidėjo dialogas. Reikia pagaliau baigti šią beprotybę, kai su nauja valdžia keičiasi ir įstatymai. Pavyzdžiui JAV, nesvarbu, į valdžią ateina Respublikonai ar Demokratai, tai nesudrebina valstybės pamatų.

Dar labai svarbu pakeisti požiūrį į emigraciją kaip į žmones, kurie nuolat ko nors nori ir reikalauja. Iš tikrųjų mums nieko nereikia. Pavyzdžiui, man viskas gerai. Daugumai kitų, kurie atvyko į suvažiavimą, taip pat. Kalbu apie tai, kad tu myli savo šalį ir nori išlaikyti jos buvimo ženklus užsienyje. Kalbu apie tai, jog, kai žmonės atvyksta į savo gimtinę, jiems reikia bent trupučio dėmesio. Be investicijų nebus ir grįžtamojo ryšio.

Su Sankt Peterburgu susiję tokių lietuvių kaip Čiurlionio, Maironio, Vidūno, Daukanto ir daugelio kitų vardai. Ar ir dabar šiaurinė Rusijos sostinė traukia lietuvius? Juk ir statistika byloja apie tai, kad daugumos lietuvių emigrantų žvilgsnis krypsta į Vakarus...

Jei manęs to būtumėte paklaususi prieš ketverius ar penkerius metus, būčiau atsakęs, kad Sankt Peterburge neliko nieko. O dabar vėl grįžta, prasidėjo aktyvus judėjimas, konkrečiai – akademinio jaunimo. Tačiau problema tokia, kad Lietuva su Rusija švietimo srityje neturi sutarčių ir bendrų programų. Tai labai apsunkina reikalą.

Šiuo metu Sankt Peterburge gyvena apie du tūkstančius lietuvių, tačiau iš jų aktyviai veikiančių – beveik 50. Kai kiekvieną sekmadienį renkamės į mišias, tai bažnyčioje susirenka beveik 50-60 žmonių. Turime savo chorą, savo jaunimą, skamba lietuviškas žodis. Anksčiau leidome laikraštį „Sankt Peterburgo lietuvis“, dabar jo leidyba sustabdyta dėl problemų su finansavimu. Jo leidybai 30 tūkst. litų skirdavo valdžia, kažkiek surinkdavome mes, tačiau nebėra ir to.

Būtina pažymėti, kad Rusijoje daug kas keičiasi, nors problemų nemažai. Tai tikrai neprasta valstybė, nors ir didžiulė, be to, Rusija turi garbingą ir tuo pačiu problemišką praeitį. Tai jauna demokratinė šalis, kuriais vos 20 metų, o tai dar vaikiškas amžius. Vyno brandinimo procesas dar tik prasidėjo. Tai galioja tiek Rusijai, tiek Lietuvai, tiek kitoms šalims. Tik laikas parodys, kas iš to išeis – taurus vynas, kuriuo mėgausis visas pasaulis, ar actas, apnuodysiantis visiems gyvenimą.

Šiame procese svarbu mokėti klausytis ir kantriai laukti rezultato. Net jei į vieną sudėsime devynias moteris, kūdikis vis tiek gims tik po devynių mėnesių. Būtina kantrybė.

Lietuvoje rusų ir lenkų mažumos aktyviai kritikuoja šalies valdžią dėl Švietimo įstatymo pakeitimų ir pasisako už gimtosios kalbos išsaugojimą tautinių mažumų mokyklose. Ar Jus tenkina švietimo sistemą Rusijoje? Ar nesijaučiate diskriminuojami?

Žinote, problemų nėra, mokyk lietuvių kalbos tiek tik patinka. Turime du mokytojus, kurie dirba šeštadieniais ir sekmadieniais, ir jų darbą, ačiū Dievui, laimina Švietimo ir mokslo ministerija. Šiuo metu lietuvių kalbos mokosi apie 80 žmonių, ir jie gana greitai ją įsisavina. Ir Sankt Peterburgo universitete dėstoma baltistika, ir studentai, pradedantys nuo nulio, antrame kurse jau lietuviškai kalba. Visada smagu klausytis, kaip rusas kalba lietuviškai.

 

http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/sankt-peterburgo-lietuviu-bendruomenes-vadovas-rusijoje-daug-kas-keiciasi.d?id=48604147