Литва в Петербурге

 
 

ТЕПЛО ПРАЗДНИКА (LT)

ŠVENTĖS ŠILUMA
               Kiekvienos valstybės istorijoje yra data, sąlyginai vadinama jos laisvės ir nepriklausomybės pradžia. Prancūzijoje tokia data 
laikoma 1889 m. Liepos 14-oji – Bastilijos paėmimo diena, Šveicarijoje – 1291 m. rugpiučio 1-oji – Konfederacijos įkūrimo diena, JAV -
1776 m. liepos 4-oji – Nepriklausomybės diena ir t.t. Lietuvai tokia data yra 1918 m. vasario 16-toji: tą dieną Lietuvos Taryba priėmė 
nutarimą, skelbiantį Lietuvą nepriklausoma valstybe.

	Pažymėti šią datą Peterburgo lietuviai susirinko vasario 21 dieną Kultūros ir 
informacijos centre. Vakare dalyvavo Lietuvos Respublikos konsulas Sankt Peterburge Robertas 
Tamošiūnas.
               Šventinį vakarą pradėjo buvusi Centro direktorė Vida Valaikaitė A. Miškinio eilėraščiu 
«Lietuva». Paskui susirinkusieji turėjo galimybę išklausyti Lietuvos Respublikos Prezidento 
Valdo Adamkaus nepaprasto taurumo kalbą, pasakytą vasario 16 dieną Nacionaliniame operos ir 
baleto teatre, pažiūrėti šventinį koncertą “Išsaugota per amžius“, skirtą šiai datai paminėti. 
Bendrijos choras kartu su susirinkusiais sugiedojo Tautišką giesmę. Tai, ką matėme ir girdėjome, 
leido kiekvienam iš mūsų prisiminti nelengvus Lietuvos istorijos kelius, dar aštriau pajusti 
dvasinį ryšį, tautinį tapatumą su savo tėvynainiais, išgyventi ilgesio skausmą. Mus be galo 
džiugino ir giliai jaudino susirinkusių aikštėje daugelio tūkstančių žmonių – didelių ir mažų, 
senų ir jaunų – vienybė, visus jungianti laisvės ir nepriklausomybės idėja, tapusi kiekvieno 
vidine asmenine vertybe. Savo jausmais ir mintimis buvome kartu su visais ten, Gedimino 
aikštėje, Gedimino prospekte, savi tarp savų, su džiaugsmo ir išdidumo ašara švenčiantys 
Lietuvą. Su ta pačia ašara paskui pažiūrėjome vieni į kitus, susirinkusius salėje, per tas dvi 
valandas tarsi pasikeitusius ir tokius brangius – tarsi ta ašara iš akies būtų nuriedėjusi į širdį.
               Už šią šventę labiausiai esame dėkingi mūsų bendrijos nariams Linai ir Antanui 
Dargevičiams: turėdami galimybę žiūrėti Lietuvos televiziją, jie padarė daugybę jubiliejinių 
programų įrašų vaizdajuostėse, su didžiausiu skoniu atrinko reikšmingiausius bei labiausiai 
jaudinančius momentus, ir pasidalijo jais su tėvynainiais Peterburge. Jie paruošė ir didelį pluoštą 
istorinės medžiagos, susijusios su Vasario 16 diena - Lietuvos nepriklausomybės aktu, signatarų, 
paruošusių bei savo parašais įteisinusių Nepriklausomybės aktą, nuotraukomis ir biografijomis 
(nemažai jų buvo vienaip ar kitaip susiję su Peterburgu!) ir kt. 
               Po oficialios dalies šventės dalyviai dar ilgai nėjo namo. Vieni klausė V. Povilionienės 
liaudies dainų, kiti aptarinėjo Prezidento sveikinimą, treti labai atidžiai studijavo Lietuvos 
Respublikos Užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko kalbą, pasakytą Europos lietuvių 
bendruomenių pirmininkų suvažiavime, kurioje ypatingas dėmesys buvo skirtas naujosios 
Vyriausybės strategijai užsienyje gyvenančių lietuvių atžvilgiu. O dar dalis, sėdėdami už arbatos 
stalo, džiaugėsi, turėdami progą pakalbėti gimtąja kalba.
               Per tą vakarą mes tikrai praturtėjome – šiltais jausmais, pagaliau, žiniomis, bet jis 
sukėlė ir kitokių minčių. Dabartinis Centro direktorius Valerijus Latvys šiame vakare dalyvavo – 
padėjo tvarkytis su technika. Ačiū jam už tai. Tačiau juk tų pačių Dargevičių iniciatyva antena 
Lietuvos televizijai žiūrėti yra ir mūsų Centre. Tad gal nebūtų didelis darbas direktoriui įrašyti 
įdomesnes, nebūtinai tik šventines, programas bei pakviesti jų pažiūrėti bendrijos žmones, 
nelaukiant svarbių progų. Užtektų suprasti, kad kaip tik jiems ir turėtų būti skiriamas pagrindinis 
dėmesys. O dabar besiskirstydami žmonės apgailestavo, kad tokie susibūrimai Centre per 
paskutiniuosius metus beveik išnyko.
                                                                 Vanda Kazanskienė     
      A.Miškinis      
      LIETUVA
 
1.
Tave papuošt žadėjom 
Kaip savo tikrą seserį. 
Esi pačioj jaunystėj 
Ir pačiame pavasary.
 
Šiandien dainuot norėtųs 
Pačiais gražiaisiais rimais. 
Paskendo mano mintys 
Tavo naujuos arimuos.
 
Taip staugė vėtra vakar 
Po kalną ir pašlaitę, 
Kad tu likai be Vilniaus, 
Kad palikai našlaitė.
 
2.
Čia būna žalios vasaros. 
O dar žalesnės rūtos. 
Prisiminė man baudžiavos, 
Prisiminė rekrūtai.
 
Ir tie pilki artojai, 
Kada nevalion varė juos;
Vargus jie ėjo keliais, 
Kaip Vilniuje kalvarijas.
 
Ir daug dainų sudėjo 
Ant gonkų balto klevo. 
Paskui į Prūsų žemę 
Jie knygų iškeliavo.
 
3.
Praėjo metų eisenos. 
Tekėjo tykiai upės. 
Paskui pakilo nuotaika, - 
Pakilęs buvo ūpas.
 
Ir vieškeliai sudundo, 
Beržai žemelėn sviro - 
Žagres palikę dirvoj, 
Karan išėjo vyrai.
 
Vieni laisvi sugrįžo. 
Kitiems rankas pašovė, 
Tretiems ant lygaus lauko 
Mediniai kryžiai stovi.
 
4.
Apie tave dūmodams, 
Šiandien dainuot panūdau. 
Skaičiau iš drobių rašto - 
Esi tu lėto būdo.
 
Kur mes tave nuvesim 
Ir dovanų ką duosim? 
Šiandieną gilios mintys 
Įsimetė veiduosin.
 
Kuriais žiedais papuošim 
Tave kaip tikrą seserį? 
Esi pačioj jaunystėj 
Ir pačiame pavasary.