Литва в Петербурге

 
 

„GLOBALIOS LIETUVOS“ – UZSIENIO LIETUVIU ITRAUKIMO I VALSTYBES GYVENIMA – KURIMO 2011 – 2017 METU STRATEGIJA


   

 

„GLOBALIOS LIETUVOS" - UŽSIENIO LIETUVIŲ ĮTRAUKIMO

Į VALSTYBĖS GYVENIMĄ - KŪRIMO  2011 - 2017 METŲ STRATEGIJA

 

  • I.                   BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  • 1.  Strategijos rengimo priežastys

Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje vyksta intensyvi migracija, todėl Lietuvos interesu tampa siekis pakeisti valstybės santykį ir požiūrį į lietuvių tautos dalį užsienyje, sumažinti takoskyrą tarp išvykusių ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių, valstybės politiką santykių su užsienio lietuviais srityje grindžiant „Globalios Lietuvos" idėja.

„Globali Lietuva" - integrali ir globali lietuvių tauta, neskirstoma į lietuvius, gyvenančius Lietuvoje, ir lietuvius gyvenančius užsienyje, jungiama bendros lietuvių tapatybės, panaudodama savo kūrybinį potencialą aktyviai įsitraukia į Lietuvos pilietinį, politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir prisideda prie modernios ir pažangios Lietuvos kūrimo. Svarbi prielaida užsienio lietuviams įsitraukti į Lietuvos gyvenimą yra jų tautinio tapatumo išsaugojimas ir lietuvių kalbos išlaikymas užsienyje.

„Globalios Lietuvos" kūrimo strategija (toliau - Strategija), kuri yra parengta bendradarbiaujant su Lietuvos visuomene, užsienio lietuviais, Pasaulio lietuvių bendruomene, valstybės institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis numato perspektyvą pasiekti, kad lietuvis, kad ir kur jis gyventų, jaustųsi "Globalios Lietuvos" dalimi ir dalyvautų valstybės gyvenime.

Rengiant Strategiją buvo atsižvelgta į gausias diasporas turinčių šalių sėkmingai vykdomą politiką savo diasporos atžvilgiu. Lietuvos migracijos procesai turi sąlyčio taškų su panašiais Airijos ar Lenkijos procesais. Šioms šalims pavyko įtraukti savo diasporą į valstybės kūrimą - ekonominę, kultūrinę, socialinę raidą, ir taip sustiprinti nacionalinius interesus smarkiai konkuruojančiame globaliame pasaulyje.

 

2. Strategijos ryšys su kitais strateginio planavimo dokumentais

 

Strategija parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programos nuostatą Nr. 214 „Laikantis nuostatos, kad esame viena tauta, jungianti tiek Lietuvoje, tiek diasporoje gyvenančius lietuvius, parengti „Globalios Lietuvos" - išeivijos įtraukimo į valstybės gyvenimą ir kompleksinės Lietuvos valstybės politikos adaptavimo globalizacijos sąlygoms - kūrimo strategiją ir pradėti ją įgyvendinti" (Žin., 2008, Nr. 146-5870).

Strategijoje taip pat vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, nuostata Nr. 213 „Atsižvelgdami į didelį užsienyje gyvenančių ir dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių skaičių, gerinsime konsulines paslaugas: atsisakysime perteklinių reikalavimų, diegsime naujas technologijas ir kt. Remiant užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybės išsaugojimą, naujųjų lietuviškos išeivijos bendruomenių formavimąsi bei lietuvių kalbos, istorijos, tradicijų išlaikymą, bus parengtos tikslinės programos ir plečiamos nuotolinio mokymo galimybės" (Žin., 2008, Nr. 146-5870).

Šiuo metu valstybės ryšių su užsienio lietuviais ir jų organizacijomis stiprinimo svarbą tiesiogiai ar netiesiogiai pažymi įvairūs valstybės planavimo dokumentai. Tačiau nėra nė vieno valstybės strateginio dokumento, kuriuo remiantis būtų nuosekliai ir kryptingai įgyvendinama kompleksinė valstybės politika, grindžiama abipusišku, paremtu partneryste ir pagarba, ryšiu su visa Lietuvos diaspora: sudarytų sąlygas išsaugoti tautinį tapatumą ir lietuvybę ir įtrauktų Lietuvos diasporą į valstybės kūrimo procesą.

 

 

3. Atliktos aplinkos analizės išvados

 

Iki šiol trūksta tikslių ir patikimų duomenų apie lietuvių tautos dalį užsienyje - Lietuvos piliečius, lietuvius ir kitų tautybių iš Lietuvos emigravusius asmenis ar jų palikuonis, kildinančius save iš Lietuvos.

Atsižvelgiant į tai, kad užsienio valstybėse gyvena didelis skaičius lietuvių ir jis vis auga, išsaugoti jų ryšį su Lietuva itin svarbu.

Apibendrintais Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Pasaulio lietuvių bendruomenės duomenimis užsienyje gyvena apie 1.3 milijono lietuvių kilmės asmenų, iš jų daugiau kaip 300 tūkst. yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

41 užsienio valstybėje yra įregistruotos užsienio lietuvių bendruomenės, sudarančios Pasaulio lietuvių bendruomenę.

Užsienyje veikia apie 200 lituanistinio švietimo įstaigų (bendrojo lavinimo ir neformaliojo lituanistinio švietimo mokyklų).

Užsienyje gyvenančių lietuvių vaikams teikiamas lituanistinis švietimas yra nenuoseklus, dažniausiai remiasi neformaliuoju lituanistiniu ugdymu ir labai priklauso nuo konkrečių užsienio lietuvių organizacijų galimybių. Trūksta aiškios, koordinuotos paramos ir priežiūros sistemos, aprūpinant lituanistinio švietimo įstaigas mokymo priemonėmis, įvertinant jų teikiamas paslaugas ir tobulinant teikiamų švietimo paslaugų suderinamumą su Lietuvos bendrojo ugdymo sistema. Lituanistinių mokyklų užsienyje mokymo lygis yra įvairus, todėl vaikai, lankę tokias mokyklas, turi sunkumų prisitaikyti prie Lietuvoje galiojančių švietimo ir ugdymo programų. Lituanistinį švietimą užsienio lietuvių atstovai įvardija kaip vieną svarbiausių prioritetų, kur reikia valstybės paramos ir dėmesio, peržiūrint, atitinkamai keičiant ir papildant Lietuvos įstatymus ir kitus teisės aktus, tam, kad lituanistinis švietimas būtų harmoningai integruotas į Lietuvos švietimo sistemą.

Nors didelė užsienyje gyvenančių lietuvių dalis palaiko ryšius su giminėmis ir artimaisiais Lietuvoje, yra aktyvūs užsienio lietuvių organizacijų nariai, vis dėl to nemažai jų nedalyvauja lietuvius užsienyje jungiančių visuomeninių organizacijų gyvenime.

Kasmet didėjantis neregistruotų užsienio lietuvių organizacijų ir susivienijimų, susikūrusių pagal interesus, skaičius liudija, kad norima burtis. Realią tokių bendruomenių ir organizacijų sąveiką ir jų ryšį su Lietuva papildo skaitmeninėmis technologijomis grįsti virtualūs ryšiai, sudarantys galimybę keistis rūpima informacija, palaikyti kasdienius kontaktus su giminaičiais ir draugais. Lietuvos valstybė per menkai išnaudoja globalizacijos teikiamas galimybes - inovatyvias, skaitmenines technologijas. Lietuvius Lietuvoje ir užsienyje jungiančią virtualią erdvę būtų galima panaudoti ne tik informacinėms, socialinėms, kultūrinėms, lituanistinio švietimo, konsulinėms paslaugoms teikti, bet ir tokiu būdu skatinti bendruomeniškumą, įsitraukimą į realias visuomenines organizacijas ir virtualius socialinius tinklus, įvairias veiklas Lietuvoje, stiprinti ir plėtoti tautos ryšius, o kartu ir mažinti atotrūkį tarp Lietuvoje gyvenančių ir išvykusių lietuvių.

Siekiant šių tikslų, būtina taikyti kompleksines priemones, sudarančias sąlygas ir paskatas išlaikyti lietuvybę ir sukuriančias galimybes norima forma dalyvauti įvairių Lietuvos institucijų ir organizacijų iniciatyvose ir veiklose, įtraukti Lietuvos diasporą pagal įvairius interesus vienijančius socialinius tinklus.

Sugrįžusiųjų į Lietuvą socializacijos, integravimosi į visuomenę ir darbo rinką sėkmė gali nulemti ne vien tik jų pačių reintegraciją Lietuvoje, bet gali turėti įtakos ir jų draugų, artimųjų, likusių užsienio šalyse, apsisprendimui grįžti į Lietuvą. Todėl būtina tiek ketinantiems grįžti į Lietuvą, tiek jau sugrįžusiems padėti spręsti aktualiausius su reintegracija į Lietuvos gyvenimą susijusius klausimus.

Užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių aktyvumas rinkimuose yra mažas. Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikta informacija, 2008 m. vykusiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą rinkėjų Lietuvos atstovybėse skaičius - 16249, iš jų balsavo 10345 (63,67 proc.) rinkėjai. 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimuose rinkėjų Lietuvos atstovybėse skaičius - 19872, iš jų balsavo 15241 (76,7 proc.) rinkėjas.

Balsavimo internetu įvedimas praplėstų Lietuvos Respublikos piliečių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dalyvavimo rinkimuose galimybes.

Dabartinė galiojanti Seimo rinkimų sistema, kai užsienyje gyvenantys piliečiai yra įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas, t.y. į Naujamiesčio apygardos sąrašus, neatitinka daugumos užsienio lietuvių lūkesčių ir yra išskirtinė kitų valstybių praktikos kontekste. Paprastai valstybės, suteikdamos užsienyje gyvenantiems savo piliečiams rinkimų teisę, arba tokių piliečių balsus sumuoja su jų paskutinės gyvenamosios vietos apygardos rinkėjų balsais, arba suteikia jiems atskirą politinį atstovavimą. Lietuvos piliečius užsienyje dalyvauti politiniame gyvenime paskatintų Lietuvos įstatymais įteisintų atskirų vienmandačių rinkimų apygardų užsienyje sudarymas. Tai sudarytų galimybę užsienio lietuviams išsirinkti jiems atstovaujantį ar atstovaujančius Lietuvos Respublikos Seimo narius. Remiantis apklausų rezultatais, didelė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių norėtų naudotis politinėmis teisėmis: 84 proc. respondentų norėtų balsuoti ne tik Seimo, bet ir savivaldybių rinkimuose, 64 proc. norėtų turėti galimybę būti renkamais į Seimą.

            Puikus stiprėjančio Lietuvos ir jos diasporos bendradarbiavimo ekonomikos srityje pavyzdys yra Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo (PLEF) veiklos plėtojimas. Jau keletą metų Pasaulio lietuvių ekonomikos forumai organizuojami Lietuvoje ir užsienyje, atsižvelgiant į Lietuvos ekonominius interesus ir diasporos potencialą tam tikroje užsienio valstybėje. Plėtojant PLEF veiklą, bendromis Lietuvos valstybės institucijų, verslo struktūrų ir Lietuvos diasporos  pastangomis sukuriamas globalus verslo kontaktų tinklas, užtikrinantis nuolatinius ir veiksmingus Lietuvos verslo bendruomenės, valstybinių institucijų ir diasporos informacinius ir verslo konsultacinius mainus. Toks kontaktų tinklas gali tapti sektinu pavyzdžiu kitiems specializuotiems, profesiniams, akademiniams, kultūriniams ir visuomeniniams tinklams kurti.

Pasitelkus moderniąsias technologijas, sistemingai ir kryptingai plėtojant ryšius su plačiu Lietuvos diasporos tinklu pasaulyje sukuriamos galimybės :

  • panaudoti Lietuvos diasporos užsienyje įgytą profesinę patirtį, idėjas, ryšius ir pritraukti Lietuvos diasporos ir užsienio investuotojų investicijas, finansinius srautus į Lietuvą, plėsti eksporto rinkas diasporos buvimo šalyse, skatinti įvažiuojamąjį turizmą į Lietuvą ir taip prisidėti  prie Lietuvos ekonominės gerovės kūrimo;
  • pritraukti į Lietuvoje vykdomus projektus diasporos ekspertus iš pasaulinio lygio verslo, sveikatos apsaugos, akademinių ir kitų sričių institucijų;
  • praturtinti kultūrą Lietuvos diasporos paveldu ir patirtimi, pasisemti naujų idėjų ir kūrybinio potencialo;
  • stiprinti Lietuvos autoritetą ir politinę įtaką pasaulyje.

  • II.                STRATEGIJOS KRYPTYS, TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR SIEKIAMI REZULTATAI

 

Strategijos paskirtis - numatyti kryptis ir mechanizmus, sudarančius sąlygas ir sukuriančius paskatas užsienio lietuviams puoselėti lietuvių kalbą, tautinį tapatumą, stiprinti tautos ryšius ir įtraukti Lietuvos diasporą į įvairias valstybės gyvenimo sritis.

 

Atsižvelgiant į mokslininkų atliktas diasporos studijas, užsienio lietuvių pateiktus siūlymus ir susiklosčiusią praktiką, numatomos tokios „Globalios Lietuvos" kūrimo kryptys:

 

1. Tautinio tapatumo išsaugojimas, lietuvybės išlaikymas ir lietuvių tautinės mažumos   užsienyje teisių apsauga.

2. Užsienio lietuvių skatinimas dalyvauti Lietuvos politiniame, pilietiniame, mokslo,  kultūriniame ir sporto gyvenime.

3. Lietuvos diasporos įsitraukimas į Lietuvos ekonominės gerovės kūrimą.

4. Grįžimo į Tėvynę skatinimas.

5. „Globalios Lietuvos" informacinės erdvės sukūrimas ir jos funkcionavimo užtikrinimas.

6. Lietuvos diasporos įsitraukimas į Lietuvos pristatymo pasaulyje sklaidą.

 

1  kryptis. Tautinio tapatumo išsaugojimas, lietuvybės išlaikymas ir lietuvių tautinės mažumos užsienyje teisių apsauga.

 

Tikslas. Siekti, kad lietuvių tauta pasaulyje išnaudotų globalizacijos teikiamas galimybes išlaikyti savo, kaip tautos, savitumą ir kartu užtikrinti lietuvių tautinės mažumos užsienyje teisių apsaugą.

 

Tikslo kriterijai

1. Lietuviui, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, sudaromos galimybės išlaikyti tautinį tapatumą, lietuvybę, gauti su Lietuva susijusią informaciją iš Lietuvos valstybės institucijų, vykdyti kultūrinę veiklą.

2. Užtikrinta tarptautiniais įsipareigojimais garantuota lietuvių tautinės mažumos užsienyje teisių apsauga.

 

Uždaviniai

 

1 uždavinys. Skatinti užsienio lietuvius puoselėti tautinį tapatumą, lietuvybę ir bendruomeniškumą.

1.1. Įtvirtinti visuomenėje „Globalios Lietuvos" sampratą (ŠMM, KM, URM, kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją, Pasaulio lietuvių bendruomenė, visuomeninės organizacijos, užsienio lietuvių organizacijos).

 

1.2. Remti užsienio lietuvių organizacijų projektinę veiklą, skirtą puoselėti tautinį tapatumą, kultūrą ir tradicijas, bendruomeniškumą, Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą (URM, KM, Lietuvos savivaldybės, kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją, Lietuvos visuomeninės organizacijos).

 

1.3. Skatinti ir remti užsienio lietuvių vaikų ir jaunimo stovyklų Lietuvoje ir užsienio valstybėse programas (ŠMM, URM, Lietuvos savivaldybės, kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Lietuvos visuomeninės organizacijos, užsienio lietuvių organizacijos).

 

2 uždavinys. Modernizuoti užsienio lietuvių lituanistinį švietimą ir nuosekliai integruoti jį į Lietuvos švietimo sistemą.

 

2.1. Inicijuoti, parengti ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisės aktus ar jų pakeitimus, įtvirtinančius:

- kvalifikacijos tobulinimą pedagogams, dirbantiems užsienio lietuvių švietimo įstaigose.

- užsienio lietuvių švietimo srityje dirbančių mokytojų pareigybių įtraukimą į pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą;

- mokymo programų ir mokymosi priemonių sistemą lituanistinio švietimo standartams diegti.

- neformaliojo lituanistinio švietimo žinių vertinimo atitinkamais lygiais sistemą ir nustatyti jos atitikmenį Lietuvos bendrojo lavinimo sistemoje.

- išlyginamųjų priemonių sistemą į Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas stojantiems užsienio lietuviams (ŠMM).

 

2.2. Skatinti ir remti švietimo ir kitų ugdymo įstaigų užsienyje veiklą lituanistinio švietimo srityje, aprūpinti užsienio lietuvių lituanistinio švietimo įstaigas, užsienio lietuvių organizacijas etninės kultūros ir kitomis priemonėmis (ŠMM, URM, KM, Pasaulio lietuvių bendruomenė, užsienio lietuvių organizacijos).

 

2.3. Parengti lietuvių kalbos mokymosi modulinę sistemą, paremtą kalbos mokėjimo lygiais ir pritaikytą skirtingoms kalbinėms grupėms (ŠMM).

 

2.4 Parengti nuotolinio ir savarankiško lietuvių kalbos mokymo programas (ŠMM).

 

2.5. Sukurti užsienio lietuvių lituanistinio švietimo skatinimo sistemą (organizuoti konkursus, teikti mokinio pasus, padėkas, išduoti diplomus) (ŠMM, KM, URM, Pasaulio lietuvių bendruomenė).

 

2.6. Organizuoti kvalifikacijos kėlimo seminarus ir kursus užsienio lietuvių lituanistinio švietimo įstaigų mokytojams, supažindinti juos su Lietuvos etnokultūros ugdymo nuostatomis, remti būsimų mokytojų iš vietos lietuvių organizacijos narių parengimą (ŠMM, URM, KM).

 

2.7. Sukurti užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų stažuočių Lietuvos mokyklose sistemą ir Lietuvos mokytojų komandiravimo į lituanistines mokyklas užsienyje tvarką (tai ypač aktualu Lietuvos regionuose, išvykusiųjų gimtuosiuose kraštuose). Sudaryti galimybę Lietuvos pedagogų rengimo įstaigų studentams atlikti praktiką užsienio lietuvių lituanistinėse švietimo įstaigose (ŠMM, Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos, Lietuvos savivaldybės, užsienio lietuvių organizacijos).

 

2.8. Plėsti veikiančių išlyginamųjų klasių ir grupių tinklą iš užsienio grįžusių šeimų vaikams, kad jie galėtų kuo greičiau ir lanksčiau adaptuotis Lietuvos visuomenėje ir įsilieti į Lietuvos bendrojo švietimo sistemą, didinti tokių klasių ir grupių prieinamumą, ypač Lietuvos regionuose (ŠMM).

 

2.9. Inicijuoti ir remti lituanistinio švietimo tyrimus, kurie galėtų būti pritaikyti plėtojant lituanistinį švietimą užsienyje: kaupti ir analizuoti ilgalaikę lituanistinio švietimo užsienyje  patirtį; nustatyti geriausią pedagoginę metodiką, siekiant išlaikyti lietuvių kalbą ir tautinį identitetą, pritaikyti pasaulyje sėkmingai taikomą antrosios kalbos mokymo metodiką ir techniką lietuvių kalbos mokymo specifikai (ŠMM).

 

2.10. Atsižvelgiant į poreikį, siekti, kad užsienio šalių švietimo sistemose būtų įtvirtintas lituanistinio švietimo pripažinimas ir įvertinimas (Pasaulio lietuvių bendruomenė,  užsienio lietuvių organizacijos, URM, ŠMM).

 

3 uždavinys. Remti užsienio lietuvių žiniasklaidą.

3.1. Sudaryti sąlygas užsienio lietuvių kuriamoms ir jiems skirtoms žiniasklaidos priemonėms gauti paramą iš bendrųjų lietuviškai žiniasklaidai skirtų šaltinių, skatinti užsienio lietuvių elektroninės žiniasklaidos plėtrą (URM, KM, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas).

 

3.2. Vykdyti už Lietuvos ribų veikiančių lietuviškos žiniasklaidos priemonių veiklos ir turinio stebėseną, teikti rekomendacijas dėl paramos lietuviškos žiniasklaidos priemonių veiklai ir kūrimuisi (URM, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Pasaulio lietuvių bendruomenė).

 

4 uždavinys. Rūpintis lietuvių tautinės mažumos užsienyje teisių apsauga.

4.1. Vykdyti nuolatinę lietuvių tautinės mažumos užsienyje teisių padėties stebėseną ir analizę (URM, TM).

 

4.2. Siekti, kad užsienio lietuviams būtų užtikrintos tarptautiniais įsipareigojimais numatytos sąlygos tautiniam tapatumui ir lietuvybei puoselėti (URM, TM, ŠMM).

 

5 uždavinys. Rūpintis archyvų užsienyje išsaugojimu.

5.1. Padėti užsienio lietuvių organizacijoms sutvarkyti lietuvių archyvus užsienyje, juos perkelti į skaitmeninę laikmeną (LCVA, Lietuvių išeivijos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Pasaulio lietuvių bendruomenė, užsienio lietuvių organizacijos, URM, KM).

 

5.2. Organizuoti informacijos apie lietuvių archyvus užsienyje sklaidą viešoje erdvėje (LCVA, Lietuvių išeivijos institutas, URM, Lietuvos istorijos institutas).

 

Uždavinių vykdymo rezultatų kriterijai

1. Užsienio lietuvių, dalyvaujančių bendruomeninėje ar su Lietuva susijusioje veikloje dalis (procentais, palyginti su visa Lietuvos diaspora).

2. Užsienio lietuvių lituanistinio švietimo sistema modernizuojama ir nuosekliai integruojama į Lietuvos švietimo sistemą.

3. Tvarkoma, skaitmeninama ir perkeliama į Lietuvą užsienio lietuvių archyvų dalis.

4. Nepažeidžiamos lietuvių tautinės mažumos užsienyje teisės.

 

 

2 kryptis. Užsienio lietuvių skatinimas dalyvauti Lietuvos politiniame, pilietiniame, mokslo,  kultūriniame ir sporto gyvenime.

 

Tikslas. Sukurti globalaus pasaulio sąlygoms tinkamas prielaidas ir instrumentus, skatinančius užsienio lietuvių politinį, pilietinį, mokslo ir kultūrinį dalyvavimą Lietuvos valstybės ir piliečių visuomenės gyvenime.

 

Tikslo kriterijus

Užsienio lietuviams išplėtotos galimybės dalyvauti Lietuvos gyvenime.

 

Uždaviniai

 

1 uždavinys. Spręsti pilietybės politikos įgyvendinimo klausimus, plėsti užsienio lietuvių dalyvavimo Lietuvos politiniame gyvenime galimybes.

1.1. Informuoti Lietuvos Respublikos Seimą ir kitas valstybės institucijas apie Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, pasiūlymus Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais (URM).

 

1.2. Išanalizuoti užsienio lietuviams skirtų vienmandačių rinkimų apygardų sudarymo poreikį ir galimybes ir atitinkamai inicijuoti, parengti ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimus ir papildymus (URM, VRK, TM, VRM).

 

1.3. Plėtoti tokias dalyvavimą politiniame Lietuvos gyvenime skatinančias priemones kaip mobiliųjų rinkimų apylinkių gausiai lietuvių gyvenamose vietovėse sudarymą, įtraukti užsienio lietuvius į rinkimų komisijas užsienyje (URM, VRK).

 

1.4. Išanalizuoti balsavimo internetu sąlygas ir atitinkamai išplėsti Lietuvos Respublikos piliečių galimybes dalyvauti priimant politinius sprendimus Lietuvoje, inicijuoti ir parengti atitinkamų teisės aktų projektus (Ministro Pirmininko tarnyba, Susisiekimo ministerija, VRK, URM).

 

2 uždavinys. Sudaryti sąlygas užsienio lietuviams dalyvauti Lietuvos visuomenės gyvenime, pilietinėse iniciatyvose, įtraukti į bendrus su užsienio lietuviais projektus Lietuvos savivaldybes, kitas valstybės institucijas ir organizacijas.

2.1. Skatinti užsienio lietuvius perduoti gerąją patirtį ir prisidėti prie tolerancijos didinimo visuomenėje (ŠMM, URM, Lietuvos visuomeninės organizacijos, užsienio lietuvių organizacijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba).

 

2.2. Remiantis dvišaliais susitarimais, paprastinti kaimyninių valstybių pasienio regionuose gyvenančių lietuvių, tarp jų ir gyvenančių Lietuvos etninėse žemėse, judėjimą per sieną, ir taip prisidėti prie socialinių, kultūrinių, ekonominių bei šeimos ryšių skatinimo ir plėtros (VRM, URM, ŠMM, KM, Lietuvos savivaldybės).

 

3 uždavinys. Įtraukti užsienio lietuvius į su Lietuva susijusią mokslo, kultūrinę ir sporto veiklą.

3.1. Bendradarbiaujant su Lietuvos universitetais ir kitomis mokslo įstaigomis atnaujinti valstybės paramos ir skatinimo programas, skirtas gabiems lietuvių kilmės jaunuoliams, siekiantiems išsilavinimo, mokslo laipsnio Lietuvoje ar dirbti Lietuvoje mokslo srityje, užtikrinti studijų ir darbo vietų prieinamumą ir skaidrius konkursus kandidatams iš viso pasaulio, aktyviomis informacinėmis kampanijomis skatinti užsienio lietuvius studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose (ŠMM, ŪM, Lietuvos aukštosios mokyklos).

 

3.2. Užsienyje gyvenančius ir dirbančius Lietuvos mokslininkus įtraukti į ekspertinį mokslinių projektų vertinimą ir įgyvendinimą (ŠMM, ŪM).

 

3.3. Skatinti lietuviškos kultūros kūrimą, puoselėjimą ir sporto tradicijų tęstinumą užsienyje, skatinti užsienio lietuvius burtis į lietuvių sporto sąjungas (klubus) (KKSD, KM, URM, Pasaulio lietuvių bendruomenė, užsienio lietuvių organizacijos).

 

3.4 Skatinti užsienio lietuvius dalyvauti tradicinėse pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Lietuvoje, įtraukiant į šią veiklą ir Lietuvos savivaldybes (KKSD, KM, Lietuvos savivaldybės, Pasaulio lietuvių bendruomenė, užsienio lietuvių organizacijos).

 

3.5. Bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis, Lietuvos Respublikos garbės konsulais, užsienio lietuvių organizacijomis, rinkti informaciją apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje, lietuvių išeivijos gyvenimą ir tremtį užsienyje liudijančius paminklus ir parengti Lietuvai reikšmingo užsienyje esančio kultūros paveldo sąvadą (KM, URM).

 

3.6. Inicijuoti atitinkamų Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimus, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, Pasaulio lietuvių bendruomenė, užsienio lietuvių organizacijos turėtų galimybes per projektinę veiklą prisidėti prie užsienyje esančio Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo ženklinimo, priežiūros ir informacijos apie jį sklaidos (KM).

 

Uždavinių vykdymo rezultatų kriterijai

1. Aktyvus užsienio lietuvių dalyvavimas priimant politinius sprendimus Lietuvoje.

2. Nuosekliai įgyvendinama Lietuvos Respublikos pilietybės politika.

3. Augantis užsienio lietuvių, dalyvaujančių mokslinėje, kultūrinėje ir sportinėje veikloje ir bendrose su Lietuva iniciatyvose skaičius.

4. Parengtas Lietuvai reikšmingo užsienyje esančio kultūros paveldo sąvadas, išplėtotos galimybės užsienio lietuviams prisidėti prie Lietuvai svarbaus kultūrinio paveldo užsienyje išsaugojimo.

 

3 kryptis. Lietuvos diasporos įsitraukimas į Lietuvos ekonominės gerovės kūrimą.

 

Tikslas. Sukurti partnerystės principu grįstą bendradarbiavimą su Lietuvos diaspora, pasitelkti jos potencialą Lietuvos eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms skatinti.

 

Tikslo kriterijai

1. Lietuvos diasporos atstovų - verslininkų ir ekonomikos sričių ekspertų - dalyvaujančių Lietuvos ekonominiame gyvenime ir prisidedančių prie įvairių tarptautinių ekonominių renginių organizavimo, skaičius.

2. Bendradarbiaujant su užsienio lietuviais, surengtų ekonominių renginių (Lietuvoje ir užsienyje) skaičius.

 

Uždaviniai

1 uždavinys. Plėtoti Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo veiklą (URM, ŪM, VšĮ Eksportuojančioji Lietuva, VšĮ Investuok Lietuvoje, Lietuvos verslo konfederacija-ICC Lietuva).

 

2 uždavinys. Skleisti užsienyje informaciją apie investicinę aplinką Lietuvoje, laisvas darbo vietas, pristatant verslą, ypač smulkų ir vidutinį, ir jo plėtros galimybes, taip pat ES struktūrinių fondų panaudojimą (URM, ŪM, Lietuvos darbo birža, VšĮ Eksportuojančioji Lietuva, VšĮ Investuok Lietuvoje, Lietuvos verslo konfederacija-ICC/Lietuva, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija).

 

3 uždavinys. Skatinti užsienio valstybėse veikiančias ir užsienio lietuvių vadovaujamas verslo struktūras bendradarbiauti su Lietuvos asocijuotomis verslo struktūromis ir valstybės institucijomis, atsakingomis už eksporto ir investicijų skatinimą, rengiant patekimo į atitinkamų užsienio šalių rinkas informacinius paketus, organizuojant verslo misijas, atstovaujant Lietuvos įmonėms parodose atitinkamose užsienio šalyse (ŪM, URM VšĮ Eksportuojančioji Lietuva, VšĮ Investuok Lietuvoje, Lietuvos verslo konfederacija-ICC/Lietuva, LPPAR, LPK, LVDK ).

 

4 uždavinys. Įtraukti Lietuvos diasporą į atvykstamojo turizmo Lietuvoje populiarinimą (ŪM, Valstybinis turizmo departamentas).

 

5 uždavinys. Skatinti užsienyje studijuojančius studentus atvykti atlikti praktiką Lietuvos valstybės institucijose ir privačiose kompanijose (Visos ministerijos ir asocijuotos verslo struktūros: Lietuvos verslo konfederacija-ICC/Lietuva, LPPAR, LPK, LVDK).

 

6 uždavinys. Esant poreikiui, rengti studentų, studijuojančių užsienyje, susitikimus, derinti tokius susitikimus su kasmet Lietuvoje organizuojamų „Karjeros dienų" renginiais (URM, ŠMM, Kauno technologijos universiteto Karjeros centras, Lietuvos verslo konfederacija-ICC/Lietuva, LPPAR, LPK, LVDK, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga).

 

Uždavinių vykdymo rezultatų kriterijai

1. Verslininkų - Lietuvos diasporos atstovų - dalyvaujančių asocijuotoje veikloje, skaičius.

2. Užsienio lietuvių vadovaujamų verslo struktūrų ir Lietuvos verslo asociacijų bei valstybės institucijų surengtų bendrų renginių, verslo misijų skaičius.

3. Užsienyje studijuojančių studentų, atlikusių praktiką Lietuvos valstybės institucijose ir privačiose kompanijose, skaičius.

 

4 kryptis.  Grįžimo į Tėvynę skatinimas.

 

    Tikslas. Vykdyti kryptingą grįžimo į Tėvynę skatinimo politiką, stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Tėvyne, „protų nutekėjimo" procesą paversti „protų apykaitos" procesu. 

 

Tikslo kriterijus

Didesnis, sistemingas ir tiesioginis užsienio lietuvių įsitraukimas į Lietuvos valstybės pažangos kūrimą.

 

            Uždaviniai

            1 uždavinys. Rinkti informaciją apie emigracijos procesus ir vykdyti jų stebėseną.

1.1. Lietuvos institucijoms koordinuotai bendradarbiaujant ir keičiantis informacija, vykdyti nuolatinę emigracijos ir reemigracijos procesų stebėseną, užsienio lietuvių būklės ir poreikių analizę (Statistikos departamentas, SADM, VRM, URM).

 

1.2. Plėsti informavimo apie išvykimo į užsienio valstybes deklaravimo būdus

(Statistikos departamentas, VRM, Lietuvos savivaldybės, URM).

 

2 uždavinys. Teikti užsienio lietuviams aktualią informaciją grįžimo į Tėvynę ir integracijos į Lietuvos gyvenimą klausimais.

2.1. Valstybės ir savivaldybių institucijos informuoja užsienio lietuvius apie galimybes įsikurti Lietuvoje ir įsilieti į Lietuvos visuomenę (SADM, URM, ŠMM, VRM, FM, ŪM, kitos ministerijos ir valstybės institucijos pagal savo kompetenciją, visuomeninės organizacijos).

 

2.2. Sukurti valstybės remiamą „vieno langelio" principu veikiančią sistemą grįžtančių užsienio lietuvių reintegracijai, numatančią visą spektrą paslaugų, kurių gali prireikti užsienio lietuviams ir jų šeimų nariams: mokymai, psichologinė pagalba, pilietybės, pensijų ir kt. klausimai (SADM, ŠMM, ŪM, VRM, SAM, TM, URM, Lietuvos visuomeninės organizacijos).

 

2.3. Vykdyti teisės aktų analizę Strategijoje numatytų tikslų požiūriu. Bendradarbiaujant su Pasaulio lietuvių bendruomene, užsienio lietuvių organizacijomis, nustatyti Strategijos neatitinkančias ir nepalankias grįžimo skatinimo požiūriu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas ir parengti atitinkamus jų pakeitimus (Pasaulio lietuvių bendruomenė, TM, ŠMM, SAM, SADM, ŽŪM, FM, ŪM, VRM, kitos ministerijos ir valstybės institucijos pagal savo kompetenciją, užsienio lietuvių organizacijos).

 

2.4. Sukurti ir įtvirtinti kuo palankesnes galimybes užsienio lietuviams dalyvauti teisės aktų rengimo ir vertinimo procese (TM, kitos ministerijos ir valstybės institucijos pagal kompetenciją).

 

3 uždavinys. Skatinti užsienio lietuvių, taip pat ir jų  tikslinių grupių, grįžimą, įskaitant ir trumpalaikius  grįžimus.

 

3.1. Skatinti užsienio lietuvių mokslininkus ir tyrėjus, aukštos kvalifikacijos specialistus ir studentus, įvairių tikslinių grupių atstovus bendradarbiauti su Lietuvos mokslo, tyrimų ir kitomis įstaigomis, ir vykdyti bendrus projektus (ŠMM, SAM, ŪM, URM, KM, Lietuvos savivaldybės, kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją, visuomeninės organizacijos).

3.2. Skatinti užsienio lietuvių tikslines grupes trumpalaikiams grįžimams: tuo tikslu skatinti užsienio lietuvių stažuotes, praktikos atlikimą Lietuvos valstybės institucijose, organizuoti šeimų (jaunimo, vaikų) stovyklas Lietuvoje, pažintines programas, užsienio lietuvių ir Lietuvos įmonių darbuotojų mainus (ŠMM, ŪM ir jai pavaldžios institucijos, KM, SADM, URM, Lietuvos savivaldybės, kitos valstybės institucijos ir organizacijos, Lietuvos verslo konfederacija - ICC Lietuva, VšĮ Eksportuojančioji Lietuva, VšĮ Investuok Lietuvoje).

 

3.3. Nuolat rinkti ir analizuoti informaciją apie užsienio aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose besimokančius lietuvių moksleivius ir studentus, sukurti jų įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą prielaidas ir paskatas. Skatinti Lietuvos ir užsienio lietuvių švietimo įstaigų glaudų bendradarbiavimą ir sąveiką, užtikrinti reguliarias lietuvių jaunimo, moksleivių ir studentų mainų programas (Pasaulio lietuvių bendruomenė, Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos, ŠMM, Lietuvos savivaldybės, užsienio lietuvių organizacijos).

 

3.4. Rinkti ir sisteminti informaciją apie užsienio lietuvių mokslininkus ir tyrėjus, įvairias profesines grupes (pvz. meno kūrėjus, gydytojus, teisininkus, verslininkus ir pan.) (ŠMM, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Pasaulio lietuvių bendruomenė, užsienio lietuvių organizacijos, URM).

 

3.5. Įtraukti liepos 17- ąją dieną - Pasaulio lietuvių vienybės dieną -į atmintinų dienų sąrašą, įgyvendinti Pasaulio lietuvių vienybės dienos, kaip pasaulio lietuvių sugrįžimo į Tėvynę dienos, informacinę kampaniją (URM, Lietuvos savivaldybės, Lietuvos ir pasaulio lietuvių žiniasklaida, visuomeninės organizacijos, Pasaulio lietuvių bendruomenė, užsienio lietuvių organizacijos).

 

Uždavinių vykdymo rezultatų kriterijai

1. Atliktų įvairių emigracijos tyrimų ir apklausų skaičius ir jų panaudojimas, užsienio lietuvių poreikių nustatymas.

2. Sukurtas virtualus „vieno langelio" principu veikiantis informacijos ir paslaugų užsienio lietuviams teikimo modulis, palengvinantis reintegracijos procesus, ir užtikrintas jo funkcionavimas.

3. Nustatytos ir pakeistos nepalankios grįžimo skatinimo požiūriu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos.

4. Užsienio lietuvių tikslinių grupių (mokslininkų, medikų, verslininkų ir kt.) bendrų su Lietuva projektų ir iniciatyvų skaičius.

 

            5 kryptis. „Globalios Lietuvos" informacinės erdvės sukūrimas ir jos funkcionavimo užtikrinimas

 

Tikslas. Išnaudojant moderniųjų technologijų galimybes, sukurti lietuvius Lietuvoje ir užsienyje jungiančią virtualią erdvę, tenkinančią informacinius, komunikacinius, socialinius, kultūrinius ir ekonominius poreikius, sudarančią sąlygas užsienio lietuviams jungtis į interesus atitinkančius profesinius ir socialinius tinklus, realias ir virtualias bendruomenes ir įsitraukti į įvairių institucijų ir organizacijų veiklą Lietuvoje.

 

Tikslo kriterijus

Sukuriama bendra Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius jungianti interaktyvi erdvė, per kurią realizuojami informaciniai, komunikaciniai, socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai poreikiai, teikiamos paslaugos ir stiprinami tautos ryšiai.

 

Uždaviniai

 

1 uždavinys. Sukurti interaktyvų tinklalapį, jungiantį Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius į bendrą komunikacinę erdvę, išplėtoti ryšius ir komunikaciją tarp užsienyje gyvenančių lietuvių ir Lietuvos.

 

1.1. Sukurti socialiniams tinklalapiams artimą internetinę erdvę - „Globalios Lietuvos platformą" ir jos administravimo mechanizmą, ją populiarinti ir rūpintis informacijos atnaujinimu (URM, Susisiekimo ministerija, kitos ministerijos ir valstybės institucijos pagal kompetenciją, visuomeninės organizacijos, Pasaulio lietuvių bendruomenė, užsienio lietuvių organizacijos).

 

1.2 Integruoti į „Globalios Lietuvos platformą" Lietuvos viešojo administravimo institucijas, nevyriausybines organizacijas, akademines įstaigas, socialinius tinklus, verslo įmones, asociacijas ir užsienio lietuvių organizacijas, verslo įmones, socialinius tinklus (Visos ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją, asocijuotos verslo struktūros, užsienio lietuvių organizacijos).

 

1.3. Suburti iškiliausių ir įtakingiausių užsienio lietuvių iš viso pasaulio tinklą „100 iškiliausių užsienio lietuvių" ir populiarinti jį viešoje erdvėje (URM, KM, ŪM, ŠMM, LRT, Išeivijos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Pasaulio lietuvių bendruomenė ir užsienio lietuvių organizacijos).

 

2 uždavinys. Skatinti nacionalinių transliuotojų informacinę sklaidą užsienyje.

 

2.1. Vykdyti televizijos kanalo „LTV World" žiūrimumo ir atitikties užsienio lietuvių poreikiams tyrimus (KM, LRT, Pasaulio lietuvių bendruomenė)

 

2.2. Siekiant sudaryti galimybes užsienio lietuviams gauti aktualią ir objektyvią informaciją apie Lietuvą (atsižvelgiant į tyrimo rezultatus), per palydovus Sirius 4 (Europai) bei Galaxy 25 (Šiaurės Amerikai) toliau transliuoti televizijos kanalo „LTV World" programas, dėti pastangas, kad „LTV World" kanalą retransliuotų kuo daugiau užsienio šalių kabelinių televizijų (LRT, KM, URM).

 

2.3. Siekti „LTV World" kanalu transliuojamų informacinių, kultūrinių, politinių, pramoginių, sporto ir laidų vaikams, lietuviškų filmų ir spektaklių kokybės ir įvairovės (LRT, KM).

 

2.4. Inicijuoti ir parengti specialias televizijos ir radijo laidas apie Lietuvą užsienio lietuviams ir Lietuvai apie užsienio lietuvių organizacijas ir jų veiklą, sudaryti galimybes jas transliuoti Lietuvoje ir užsienyje (KM, LRT, ŠMM, SADM, ministerijos ir kitos valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, užsienio lietuvių organizacijos, Pasaulio lietuvių bendruomenė).

 

3 uždavinys. Pertvarkyti valstybės paslaugų modelį.

3.1. Plėtoti elektroninių paslaugų teikimo galimybes (Susisiekimo ministerija, kitos ministerijos ir valstybės institucijos pagal savo kompetenciją).

 

3.2. Įgyvendinti „e-konsulato" idėją, gerinti konsulines paslaugas, paprastinti sprendimų priėmimo procedūras ir mažinti administracinę naštą visame pasaulyje pasklidusiems lietuviams (URM, VRM).

 

3.3. Organizuoti išvažiuojamąsias „konsulines misijas" šalyse, kur nėra Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, įtraukti į tokių misijų organizavimą vietines lietuvių organizacijas (URM, Pasaulio lietuvių bendruomenė, užsienio lietuvių organizacijos).

 

Uždavinių vykdymo rezultatų kriterijai

1. Sukurtas interaktyvus tinklalapis ir jo administravimo modelis.

2. Tęsiama Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos kanalo „LTV World" transliacija Europoje ir Šiaurės Amerikoje, užtikrinama laidų įvairovė ir kokybė, mažinamas užsienio lietuvių atotrūkis nuo Lietuvos gyvenimo aktualijų.

3. Tiriamas „LTV World" kanalo žiūrimumas ir atitiktis užsienio lietuvių poreikiams.

4. Išplėtotos elektroniniu būdu teikiamos valstybės paslaugos, pagerintos konsulinės paslaugos, supaprastintos administracinės procedūros.

5. Apklausos būdu nustatomas užsienio lietuvių pozityvus pertvarkyto valstybės paslaugų modelio vertinimas.

 

 

 

6 kryptis. Lietuvos diasporos įsitraukimas į Lietuvos pristatymo pasaulyje sklaidą

 

Tikslas. Skatinti Lietuvos diasporą įsitraukti į Lietuvos pristatymo pasaulyje sklaidą, stiprinti Lietuvos politinę įtaką pasaulyje.

 

Tikslo kriterijus

Augantis Lietuvos žinomumas ir tarptautinis patrauklumas ekonominėje, kultūrinėje, mokslo ir politinėje sferoje.

 

Uždaviniai

 

1 uždavinys. Koordinuotomis pastangomis pristatyti Lietuvą pasaulyje, įtraukti Lietuvos diasporą į atstovavimą Lietuvos interesams užsienyje.

1.1. Atnaujinti Lietuvos pristatymo užsienyje strateginius dokumentus, numatyti juose Lietuvos diasporos įtraukimą į Lietuvos pristatymo procesus (KM, URM, ŪM).

 

1.2. Pasitelkiant užsienyje gyvenančių lietuvių patirtį ir ryšius stiprinti Lietuvos pristatymo pasaulyje sklaidą (KM, URM, ŪM, Turizmo departamentas).

 

1.3 Parengti patrauklią informacinę medžiagą apie Lietuvą užsienio kalbomis, skirtą nemokamai platinti užsienio valstybėse (KM, ŪM ir jai pavaldžios institucijos, ŠMM, URM, LRT, Lietuvos savivaldybės, Pasaulio lietuvių bendruomenė, užsienio lietuvių organizacijos).

 

1.4. Skatinti užsienio lietuvių organizacijas dalyvauti bendruose įvairių kultūrų renginiuose užsienyje (KM, ŪM ir jai pavaldžios institucijos, URM).

 

1.5. Stiprinti Lietuvos politinę įtaką pasaulyje pasitelkiant Lietuvos diasporos potencialą (URM).

 

2 uždavinys. Plėsti Lietuvos draugų ratą.

2.1. Kryptingai plėsti ryšius su žymiais Lietuvos diasporos atstovais ir Lietuvos draugais, skatinti juos burtis į (neformalias) Lietuvos „garbės atstovų" grupes, teikti jiems informaciją apie Lietuvos interesus ir Lietuvoje vykstančius procesus, įtraukti juos į Lietuvos pristatymo užsienyje sklaidą (URM, KM, ŪM, LRT, Pasaulio lietuvių bendruomenė)

 

2.2. Sukurti simbolinio įvertinimo ir padėkos priemones asmenims, garsinantiems Lietuvos vardą užsienyje (KM, URM, ŪM).

 

3 uždavinys. Supažindinti Lietuvos visuomenę su Lietuvos diasporos veikla.

3.1. Inicijuoti informacijos sklaidą Lietuvos žiniasklaidoje ir visuomenėje apie Lietuvos diasporos veiklą (LRT, Lietuvos savivaldybės, Pasaulio lietuvių bendruomenė, URM, KM, ŪM ir jai pavaldžios institucijos, akademinės įstaigos).

 

3.2. Prisidėti prie užsienio lietuvių bendruomenių pastangų pristatyti Pasaulio lietuvių bendruomenės, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos, užsienio lietuvių organizacijų veiklos tikslus ir rezultatus Lietuvos visuomenei (Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, užsienio lietuvių organizacijos, LRT, KM, URM, ŠMM, ŪM ir jai pavaldžios institucijos).

 

 

 

Uždavinių vykdymo rezultatų kriterijai

1. Užsienio lietuvių, aktyviai įsitraukiančių į Lietuvos pristatymo užsienyje projektus ir jų įgyvendintų projektų, skaičius.

2. Lietuvos draugų užsienyje įtraukimas į Lietuvos pristatymo užsienyje sklaidą.

3. Apklausos būdu nustatomas Lietuvos visuomenės nuomonės apie Lietuvos diasporos veiklą pozityvumas.

 

III.      STRATEGIJOS VIZIJA

 

·        Po visą pasaulį pasklidę lietuviai susijungę į bendrą kultūrinę, socialinę, mokslo ir komunikacinę erdvę.

·        Neformalūs socialiniai ir kultūriniai tinklai, ypač virtualieji, leidžia gauti daugiau informacijos apie užsienyje gyvenančius lietuvius, keistis jiems rūpima informacija.

·        Lietuvos institucijų nuosekliai išplėtotos elektroninių paslaugų teikimo galimybės palengvina gauti informaciją ir paslaugas išvykusiems Lietuvos piliečiams.

·        Išsamūs emigracijos procesų ir diasporos raidos tyrimai leidžia modeliuoti, o ilgainiui - kryptingai veikti migracinius procesus.

·        Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienyje, dalyvauja rinkimuose Lietuvoje, užsienio lietuvių interesams atstovaujama Seime.

·        Vyksta protų apykaita, mokslininkai - Lietuvos diasporos atstovai - vykdo bendrus projektus su Lietuvos akademine bendruomene, gabius užsienyje mokslus baigusius mokslininkus į Lietuvą pritraukia stažuočių ir mainų programos.

·        Kultūros veikloje dalyvauja diasporos ir Lietuvos kūrėjai, vyksta produktyvūs mainai, užsienio lietuvių buvimo svetur patirtis grįžta į Lietuvą per kultūrą, stiprindama visuomenės kūrybinį potencialą.

·        Užsienio lietuviai yra Lietuvos patriotai, savo veikla prisidedantys prie Lietuvos pažangos.

·        Lietuvių tautinės mažumos teisės užsienyje veiksmingai ginamos.

·        Lietuvos diaspora prisideda prie ryšių ir eksporto rinkų ieškojimo, investicijų, inovacijų ir atvykstamojo turizmo į Lietuvą skatinimo.

·        Lietuvos diaspora kartu su Lietuvos draugais pristato Lietuvą pasaulyje ir solidariai prisideda prie atstovavimo Lietuvos valstybės interesams.

 

IV.      STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS, PRIEŽIŪRA IR ATSKAITOMYBĖ

 

Strategijos įgyvendinimo priežiūrą užtikrina Ministro Pirmininko vadovaujama Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija.

Strategijos įgyvendinimą koordinuoja Užsienio reikalų ministerijos vadovaujamas tarpžinybinis komitetas (toliau - Komitetas), sudarytas iš ministerijų ir kitų valstybės institucijų, pagal kompetenciją įgyvendinančių Strategijoje iškeltus uždavinius, atstovų.

Strategijos įgyvendinimui nebus rengiamas atskiras priemonių planas. Strategijos įgyvendinime dalyvaujančios institucijos perkelia numatytus uždavinius į savo metinius veiklos planus, iškeltų uždavinių įgyvendinimo sėkmės siekiant pagal Strategijoje numatytus uždavinių vykdymo rezultatų kriterijus. Uždavinių perkėlimo į metinius veiklos planus ir jų įgyvendinimo priežiūrą vykdo Komitetas.

Komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kas ketvirtį, o prireikus gali būti šaukiami neeiliniai posėdžiai konkretiems klausimams spręsti. Komitetas, atsižvelgdamas į Strategijos įgyvendinimo trukdžius, inicijuoja teisės aktų pakeitimus ir teikia siūlymus dėl iškeltų uždavinių veiksmingo įgyvendinimo Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijai.

Atsakingos už Strategijos įgyvendinimą institucijos kasmet iki vasario 1 dienos parengia uždavinių numatytiems rezultatams pasiekti įgyvendinimo ataskaitą ir kartu su savo institucijų planais dėl numatomų įgyvendinti kalendoriniais metais uždavinių pateikia Užsienio reikalų ministerijai.

Užsienio reikalų ministerija kasmet iki kovo 1 dienos pateikia Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijai ataskaitą dėl Strategijos įgyvendinimo.

Strategiją pagal savo kompetenciją įgyvendina ministerijos ir kitos valstybės institucijos, Pasaulio lietuvių bendruomenė, užsienio lietuvių organizacijos.

Įgyvendinant Strategiją, tikimąsi visuomeninių organizacijų ir visų kitų suinteresuotų visuomenės grupių aktyvaus dalyvavimo.

Strategija bus įgyvendinama iš bendrųjų ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms skiriamų asignavimų, įskaitant ES paramos lėšų panaudojimą pagal galiojančią tvarką. Prie Strategijos įgyvendinimo savo lėšomis gali prisidėti ir partneriai. Strategijos įgyvendinimas taip pat grindžiamas visuomeniškumo pagrindais ir savanoriškos veiklos principais.

 

V.        BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

            Strategija turėtų būti suprantama kaip Lietuvos diasporos įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą įrankis, kuriuo siekiama kokybinių pokyčių santykiuose su Lietuvos diaspora ilgalaikėje perspektyvoje.

Strategijos įgyvendinimas kelia daug iššūkių valstybei, nes reikia globalizuoti Lietuvos vykdomą politiką, suvokti, kad esame valstybė, turinti didelį diasporos kūrybinį potencialą užsienyje ir siekianti jį panaudoti pažangiai Lietuvai kurti. Grįžimas į Lietuvą yra sąlyginis ir nėra Strategijos paskirtis, kuri Strategijoje yra suvokiama kaip procesas - nuolatinė srautų (finansinių, žmogiškų išteklių, idėjų ir kt.) apykaita tarp Lietuvos ir jos diasporos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Strategiją, ji pakeis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 783 patvirtintą Ilgalaikę valstybės santykių su užsienio lietuviais 2008-2020 metų strategiją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 29 d. Nr.1116 nutarimu patvirtintą Tarpinstitucinę bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis 2008-2012 metų programą.