Литва в Петербурге

 
 

Grazina Urbonaite - Mano pirmoji pazintis su Lietuva Peterburgea

Ašjau seniai gyvenu Peterburge,bet apie lietuvių bendrijąsužinojau tik radusi  informaciją internete. Į lietuviųnamus Gorochovaja gatvėje ėjau virpančiaširdimi. Kas manęsten laukia, kuo aš galiu būti naudinga tautiečiams,gyvenantiems šalia?

Pirmosiomisdienomis laukiau informacijos iš bendrijos, betelektroninis paštas buvo tuščias.Kur eiti, kaip sužinoti, kokie renginiai planuojami?Tyla.

Artėja Šv.Kalėdos, kaip jas švenčiabendrija? Mąsčiau, kad man tai pirma galimybė susipažinti su tautiečiais. Vėlširdį užplūstajaudulys. Kada Lietuva brangi, ir Kalėdoms ruošiesiypatingai. Norisi prisimintisenolių paprius,tradicijas to krašto, kuriame gimei. Ašužaugau šeimoje,kur tradicijos bei papročiai buvo perduodami iškartos į kartą: mano seneliai ir proseneliai gyvenoŽemaitijoje, Šilutės rajono Švėkšnosmiestelyje. Tad dabar rūpėjo sužinoti,kokių tradicijų laikomasikitur - Dzūkijoje, Aukštaitijoje:juk tautiečiai į Peterburgąsuvažiavo iš įvairių Lietuvos kampelių.

Pagaliauapie Šv. Kalėdų šventimą lietuviųbendrijoje sužinojauiš draugijos svetainėjepatalpinto kvietimo. Gruodžio 26 dienąsu dviem jau suaugusiaissūnumis  skubėjau į vakarą,  skatinami noro susipažinti su tėvynainiais,ieškodami galimybės pajustitėvynės meilės ir ilgesio atgarsį.

Ta šventė įvyko V. Kazanskienės,  Dargevičių šeimos bei  žmonių,kurie susirinko čia švęsti Kalėdų, dėka.Reikia pasakyti, kad nuo pat pirmų susitikimo minučiųbuvo juntamas tas prasmingumas, kuriuo Kalėdos skiriasi nuo kitų švenčių.Žiūrėdamaskoningai atrinktus video fragmentus iš Kalėdų šventimo Lietuvoje,  mintimis buvau Gedimino aikštėje,vakarinėse  piemenėliųmišiose,  klausiausikardinolo Bačkio didžiaiprasmingo ir kilnaus pamokslo.

Šventinęnuotaiką kėlėlietuviškos dainos, kurias pritariant gitaraidainavome visi, jaudinančios B.Brazdžionio eilės,Kalėdiniai burtai bei mįslės.Visai tiko ir žaismingi ginčaisprendžiant klausimą, kurie lietuviai - žemaičiai, aukštaičiai ar dzūkai -yra lietuviškiausi.

Baigiantisvakarui prie tamsoje uždegtųžvakučiųkiekvienas visiems ir dalyvaujantiems vakare, ir neatvykusiems  širdingai skyrė pačiusgražiausius ir šviesiausius linkėjimus. 

 Beveik pusę susirinkusių sudarė jaunimas. Tačiau,kaip sakė mano sūnūs, kartų skirtumo visiškai nesijautė, visiems buvo jauku. Svarbiausia - šį vakarą visus mus jungė tikėjimo,dangiškos šviesos,meilės ir artumo mūsųLietuvai jausmas, kurisatsispindėjo ir vakaro pradžioje skambėjusioje GyčioPaškevičiausdainoje:

Šitąžemę man likimas dovanojo,
P
ilką dangų, sniegosodus ir pilis,
Ji klevais raudonais ruden
į liepsnoja,
Ji atvėrus kiekvienam plačiai duris
...
...

Jei Tavęs nėra, į kąman atsiremti?
Kaip surasti ryto saul
ę languose?
Į kurią pasaulio pusęreikia žengti?

Kaip išsaugot Tavo vardą?
Tavo vardą
vaikuose?..

Mes esame kūrybinga, išmintingabei talentinga, savo tėvynę mylinti tauta, todėl palinkėčiau visiems tautiečiamskitais metais vienytis po lietuvių namų Peterburge stogu, branginti tą dovaną, kurią gavome gimdami - būti lietuviais,puoselėti senoliųtradicijas ir perduoti jas savovaikams bei anūkams..

 Neklausk, ką tavo šalis gali duoti tau, klausk, kątu gali duoti savo šaliai.

Su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais Metais.

            Didžiulėpadėka žmonėms,organizavusiems šį vakarą.Jis praturtino mane labai svarbiu dalyku žmogui, gyvenančiam ne gimtinėje - pažintimisu tėvynainiais.

         

Gražina Urbonaitė